Kas tai? Spausdinti El. paštas
Parašė en.wikipedia.org   

 

Socialinio nerimo sutrikimas (angl. Social Anxiety Disorder), taip pat vadinamas socialine fobija, yra toks nerimo sutrikimas, kuris pasireiškia stipria baime socialinėse situacijose, sukeliantis įvairių nepatogumų ar pabloginantis gebėjimus funkciuonuoti bent jau kai kuriose gyvenimo situacijose. Diagnozė nustatoma pagal tam tikrą sutrikimą (kai tik kai kuriose situacijose atsiranda baimė) arba tam tikrą bendrą sutrikimą. Bendras socialinio nerimo sutrikimas paprastai apima nuolatinę, stiprią, chronišką baimę būti vertinamam kitų ir būti sutrikusiam ar pažemintam savo paties veiksmų. Šios baimės gali būti sukeltos pajustų arba tikrų kitų tiriamų žvilgsnių. Nors socialinės sąveikos baimė žmogaus gali būti pripažinta kaip išpūsta ar nepagrįsta, įveikti ją gali būti gana sunku. Aukščiausių tyrimų apskaičiavimais, kur vyrų ir moterų santykis buvo 2:3, apie 13.3% pasaulio gyventojų gali atitikti socialinio nerimo sutrikimo kriterijus kai kuriais jų gyvenimo momentais.

Fiziniai sutrikimai, dažnai pasireiškiantys socialinio nerimo sutrikimo atveju yra stiprus paraudimas, prakaitavimas (hiperdozė), drebulys, sutrikęs širdies plakimas, pykinimas bei mikčiojimas. Panikos priepuoliai taip pat gali atsirasti patiriant stiprią baimę ar diskomfortą. Anksti diagnozė gali padėti sumažinti simptomus bei papildomas problemas, tokias kaip depresija. Kai kurie sergantieji gali vartoti alkoholį ar kitus svaigalus siekdami sumažinti baimę ir varžymąsi socialinėje aplinkoje. Sergantieji socialine fobija dažnai savarankiškai “gydosi” tokiu būdu, ypač jeigu jiems nėra nustatyta diagnozė arba jie nėra tinkamai gydomi. Tai gali tapti alkoholizmo ar kito pobūdžio medžiagų piktnaudžiavimo priežastimi.

Asmuo turintis šį sutrikimą gali būti gydomas naudojant psichoterapiją, vaistus arba derinant viską kartu. Tyrimai parodė, kad kognityvinė-elgesinė terapija (individuali arba grupėse) yra veiksminga gydant socialinę fobiją. Pažintiniai bei elgsenos komponentai siekia pakeisti mąsyseną bei fizines reakcijas į nerimą skatinančias situacijas. Dėmesys socialinio nerimo sutrikimui smarkiai išaugo JAV nuo 1999 m. patvirtinus ir išleidus į prekybą vaistus, skirtus šiam sutrikimui gydyti. Skiriami vaistai yra keletos rūšių antidepresantai: rinktiniai serotonino reabsorbcijos slopintuvai, pvz.: Zoloftas, Prozakas bei Paksilis, serotonino-noradrenalino reabsorbcijos slopintuvai bei monoamino oksidazės slopintuvai. Kiti dažnai naudojami vaistai yra beta adrenoblokatoriai ir benzodiazepinai (kurie vis dažniau yra skiriami trumpalaikiui vartojimui dėl šalutinio poveikio), taip pat naujesni antidepresantai, tokie kaip mirtazapinas. Žolelė, vadinama kava (arba kava-kava) taip pat pritraukė dėmesį kaip galimas gydymo būdas, tačiau baiminamasi saugumo problemų, ypač jei ši žolelė būtų nereguliuojama JAV.