Simtomai Spausdinti El. paštas
Parašė en.wikipedia.org   

 

Pažinimo aspektai

Atpažįstamas socialinio nerimo sutrikimo požymis - bendravimo baimė, kurios metu jaučiamas nerimas dėl to, kaip jie bus pristatyti kitiems. Jie gali būti per daug drovūs, skirti per daug dėmesio sau, po tam tikros veiklos, arba būti linkę per daug tikėtis iš savęs. Pagal socialinės psichologijos, savęs pristatymo teoriją, žmogus, kenčiantis nuo šio sutrikimo yra linkęs save pristatyti, kaip puikių manierų asmenį, kai tuo tarpu pats mano, jog tokiu būti iš tikrųjų nesugebėtų. Daugeliu atvejų atsidūrę vienoje iš potencialiai nerimą keliančių situacijų kenčiantieji yra linkę sąmoningai apsvarstyti kas blogo galėtų atsitikti, atitinkamoje situacijoje, ir kaip reikėtų su tuo susitvarkyti. Tačiau po atitinkamos situacijos jie vis tiek mano jog pasielgė ne taip, kaip turėjo. Dėl to jie dar kartą apsvarstys viską, kas galbūt buvo ne normalu, ar gėdinga. Šie svarstymai ne tik, kad ne dings po atitinkamo įvykio, bet netgi tęsis keletą savaičių ar dar ilgiau. Žmonės su socialine baime yra linkę interpretuoti neutralius ar ne aiškius pokalbius, linkę jiems suteikti neigiamas prasmes ir dėl to daugelis studijų pastebi, jog socialinį nerimą turintys žmonės turi daugiau negatyvių prisiminimų, negu tų, kurie sukėlė mažiau streso.

Kaip pavyzdys galėtų būti dirbančiojo prisistatymas savo kolegoms. Per pristatymą pradėjęs mikčioti žmogus pradeda manyti,jog tai pastebėję jo kolegos palaikys jį nebetinkamu tolesniems pristatymams. Tokios neigiamos mintys skatina tolesnį jaudinimąsi, kurio pasekoje žmogus ima dar labiau mikčioti, prakaituoti ir panikuoti.

Elgesio aspektai

Socialinio nerimo sutrikimas - tai užsitęsusi baimė, vienos ar daugelio situacijų, kuriose žmogus yra neapsaugotas nuo galimo atidaus jo vertinimo, ar baimės, jog jis ar ji padarys ką nors tokio, ar pasielgs taip, jog jausis gėdingai ar bus išjuoktas. Tai tampa daugiau negu normaliu drovumu ir priveda prie perdėto viešumos vengimo ir esminės socialinės, profesinės negalios. Tuomet bijomasi bet kokio socialinio pobūdžio bendravimo, ypatingai mažose žmonių grupėse: pasimatymų, vakarėlių, kalbėjimo su nepažįstamaisiais, kavinių ir t.t. Galimi fiziniai simptomai: pamiršimas apie ką buvo kalbama, greitas širdies plakimas, veido raudonis, skrandžio skausmas, pykinimas, springimas. Pažintinis iškraipymas yra pagrindinis ženklas ir sužinome apie jį iš pažintinės elgesio terapijos. Mintys dažnai yra save žlugdančios ir klaidingos.


Pasak psichologo B.F. Skinner, baimės yra kontroliuojamos pabėgimo ir jų vengimo būdu. Pavyzdžiui, studentas gali išeiti iš kambario, kuomet kalba prieš klasę (pabėgimas) ir atsisakyti žodinių prezentacijų dėl anksčiau minėtų nerimo priepolių. Dažniausiai toks nerimą keliančių situacijų vengimas priveda prie pataloginio/nesustabdomo melavimo, vien tam, kad išvengti vertinimo prieš kitus žmones. Nedidelis vengimas pasireiškia, kuomet žmogus vengia akių kontakto ir laiko sukryžiavęs rankas tam, kad nesimatytų jo drebančių rankų.


Psichologiniai aspektai

Psichologis poveikis, panašus į šį kituose nerimo sutrikimuose, priskiriamas socialinei fobijai. Susidūrusius su nepatogiomis situacijomis, vaikus apima staigus pyktis, susierzinimas, jie ima verkti, neatsitraukia nuo tėvų, izoliuoja save nuo kitų žmonių. Suaugusieji tokioje situacijoje taip pat gali pradėti verkti, imti gausiai prakaituoti, juos pradeda pykinti, apima drebulys, taip pat stiprus širdies plakimas, visa tai atsiranda susidūrus su situacija „kovok arba bėk“. Vaikščiojimo sutrikimas (kuomet žmogus pradeda jaudintis dėl to, kaip jis vaikšto, dėl galimybės prarasti balansą) gali atsirasti ypatingai tada, kuomet reikia pereiti per grupę žmonių. Veido raudonis, taip pat dažniausiai būdingas žmonėms kenčiantiems nuo socialinės baimės. Šie matomi simptomai, toliau įtakoja nerimą, bendraujant su kitais žmonėmis. 2006 tyrimuose nustatyta, kad smegenų dalis, vadinama migdolu “amygdala“ , yra ypatingai aktyvi kuomet pacientams yra parodomi pikti veidai, ar susidūrimas su gązdinančiomis situacijomis. Jie parodė, jog sunkesnių pacientų socialinė fobija susijusi su padidėjusiu reakcingumu “amygdala“ smegenų dalyje.