Jeigu Dievas už mus, tai kas gi prieš mus? Spausdinti El. paštas
Parašė Nedas   
Penktadienis, 06 Rugpjūtis 2010 01:05

Noriu pasidalinti savo gyvenimo liudijimu. Jaunystėje pastebejau, kad atsiranda bendravimo problemų. Bijodavau scenos, bendravimo su gražiom panelėm ir panašiai. Vieną kartą nusprendziau, kad taip gyventi nebenoriu ir apsisprendžiau ieškoti pagalbos.

Vaikščiojau po visą Klaipedos miestą, ieškojau pagalbos ir nieko gero neradau išskyrus Bangų 6 (:D). Paskui netyčia radau privačią psichoterapiautę. Pradėjau lankytis, tuo metu padėdavo išsikalbejimas, bet savaitės eigoje vėl būdavo negerai. Po kiek laiko sužinojau apie Cognitive Behaviour Theraphy, pradėjau skaityti knygą, klausytis įrašų. Tai reikėjo daryti kas dieną. Buvau labai užsispyręs ir kas dieną po porą valandų ir daugiau atlikdavau terapiją. Ir taip apie du su puse metų, terapija veikdavo tada kai "užipompuoju", kaip eilėraštį pasimokinu. Po kelių metų pamačiau, kad tai tik žmogaus sugalvotas psichologinis triukas. Išbandžiau ir pscihoteprapiją metus su puse ir CBT. Ir jei nustoju daręs šituos dalykus, viskas po kurio laiko grįžta atgal.

Ir vieną dieną atejo sudrebinimas į mano gyvenimą, įvyko tam tikri įvykiai ir visas mano gyvenimas apsiverte aukštyn kojom. Nieko nebereikejo man, niekas nebepadėjo, pradejau lankytis pas prestižinius psichoterapiautus, davė vaistų, kelias tabletes išgėriau ir nebegėriau. Žodžiu visas gyvenimas sudrebėjo. Vieną dieną ieškojau bažnyčios pastorės, šiaip taip radau ir taip pradėjau vėl vaikščioti į bažnyčią. Pradėjau susitikti su sielovadininku kartą per mėnesį, tada ir prasidejo kelias i naują gyvenimą.

Dabar praėjo daugiau nei pusė metų ir mano gyvenimas keičiasi radikaliai. Atradau Dievą savo gyvenime. Pamačiau, kad mano baimės kyla iš išdidumo, norėjimo pasirodyti, kas aš čia per toks, tobulai atlikti viską, žodžiu iš puikybės. Ir šiaip, ne vien dėl baimės viskas pradėjo keistis, visose situacijose pradėjo rūpėti kas yra tikra meilė ir graži šeima. Dievas apreiškė, kad gyvenau gyvenimą dėl malonumų, bet supratau, kad tikras gyvenimas galimas tik mokantis mylėti savo artimą. Nes tobula meilė išveja baimę. Jei bijai, tai dar netobulai myli. Dabar esu tikėjimo kelyje ir labai džiaugiuosi, gyvenimas įgauna vis ryškesnes spalvas. Aišku, vyksta kova, būna ir sunkių dienų, bet jeigu Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?