Jeigu Dievas už mus, tai kas gi prieš mus? Spausdinti El. paštas
Parašė Nedas   
Penktadienis, 06 Rugpjūtis 2010 01:05

Noriu pasidalinti savo gyvenimo liudijimu. Jaunystėje pastebejau, kad atsiranda bendravimo problemų. Bijodavau scenos, bendravimo su gražiom panelėm ir panašiai. Vieną kartą nusprendziau, kad taip gyventi nebenoriu ir apsisprendžiau ieškoti pagalbos.

Vaikščiojau po visą Klaipedos miestą, ieškojau pagalbos ir nieko gero neradau išskyrus Bangų 6 (:D). Paskui netyčia radau privačią psichoterapiautę. Pradėjau lankytis, tuo metu padėdavo išsikalbejimas, bet savaitės eigoje vėl būdavo negerai. Po kiek laiko sužinojau apie Cognitive Behaviour Theraphy, pradėjau skaityti knygą, klausytis įrašų. Tai reikėjo daryti kas dieną. Buvau labai užsispyręs ir kas dieną po porą valandų ir daugiau atlikdavau terapiją. Ir taip apie du su puse metų, terapija veikdavo tada kai "užipompuoju", kaip eilėraštį pasimokinu. Po kelių metų pamačiau, kad tai tik žmogaus sugalvotas psichologinis triukas. Išbandžiau ir pscihoteprapiją metus su puse ir CBT. Ir jei nustoju daręs šituos dalykus, viskas po kurio laiko grįžta atgal.

Ir vieną dieną atejo sudrebinimas į mano gyvenimą, įvyko tam tikri įvykiai ir visas mano gyvenimas apsiverte aukštyn kojom. Nieko nebereikejo man, niekas nebepadėjo, pradejau lankytis pas prestižinius psichoterapiautus, davė vaistų, kelias tabletes išgėriau ir nebegėriau. Žodžiu visas gyvenimas sudrebėjo. Vieną dieną ieškojau bažnyčios pastorės, šiaip taip radau ir taip pradėjau vėl vaikščioti į bažnyčią. Pradėjau susitikti su sielovadininku kartą per mėnesį, tada ir prasidejo kelias i naują gyvenimą.

Dabar praėjo daugiau nei pusė metų ir mano gyvenimas keičiasi radikaliai. Atradau Dievą savo gyvenime. Pamačiau, kad mano baimės kyla iš išdidumo, norėjimo pasirodyti, kas aš čia per toks, tobulai atlikti viską, žodžiu iš puikybės. Ir šiaip, ne vien dėl baimės viskas pradėjo keistis, visose situacijose pradėjo rūpėti kas yra tikra meilė ir graži šeima. Dievas apreiškė, kad gyvenau gyvenimą dėl malonumų, bet supratau, kad tikras gyvenimas galimas tik mokantis mylėti savo artimą. Nes tobula meilė išveja baimę. Jei bijai, tai dar netobulai myli. Dabar esu tikėjimo kelyje ir labai džiaugiuosi, gyvenimas įgauna vis ryškesnes spalvas. Aišku, vyksta kova, būna ir sunkių dienų, bet jeigu Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?

 

Komentarai  

 
-2 #3 lel 2012-12-15 00:35
ner dievo lel
Cituoti
 
 
0 #2 Nedas 2010-08-08 00:16
Labas Emilija. Malonu, kad parasei :-) Joa seniau rekomenduodavau kognityvine terapija. Pats ja daraiu kelis metus, vaiksciojau pas kvalifikuota kogn. terapijos specialist ir pamaciau, kad ta tepraija (principas) yra zmogaus sugalvotas.Dabar kai visur visko prikimsta, informacijos begale, zmones nebezino kas yra tikejimas. Kas yra tikras tikejimas, kas yra sugalvotas. Kaip ir pati sakai tikejimas didele jega. Jei tikejimas nekeistu zmogaus gyvenimo jis kaip ir biblija raso butu veltui. Vienintelis tikejimas yra is Dievo t.y. tikejimas Dievo dovana. Kai ieskai Dievo jis mums suteikia per savo malone tikejima. O psichologija yra zmogaus sukurta remaiantis desniais.( o tie desniai is kur paimti jei ne is biblijos? pvz. kodeksas nezudyk, nevok ir t.t kaip beimtum visa tai yra is biblijos, tik zmogus perdare ir pavadino kodeksu) tai kog. terapijos proncipas yra sau irodoneti t.y skaitant daug kartu, kartojant dalykus kol pradesi tai jausti jausmais. O tikras tikejimas tai tu tiki, jausmai neturi nieko bendro, jie ateina po to. Gyvas tikejimas ateina is Dievo, tai ne is manes, tai Dievo dovana.
O apie baznycias tai jei skaitai biblija, pazysti tiesa ir matai, jei skelbiama evangelija neatitinka biblijos tiesu tai ji ne is Dievo. O baznycia pasirenki pagal sirdi, kur sirdis veda. Gali eiti i kataliku, protestantu, baptistu, staciatikiu. Svarbu tikejimas sirdyje, o bendruomene Dievas tau ir duos. Jei Dievu tiki, tai Dievas taves neisves is kelio. O jei sektos, religijos, apeigos ir pns. tai cia jau ne Dievas, nes Dievas nemanipuliuoja.
Savivertes stoka, vienisumas, pasitikejimo savimi trumukmas, del to, kad mes visom jegom stengiames pasitiketi savimi ( kaip pasauliui iprasa) o kaip tu gali pasitiketi savimi, kai tu sau irodineji?? Pasitikejimas gali buti tik Dievu, tada is jo gausi stipribe, nes Dievo jega veikia zmogaus silpnume. Kol mes bandome is saves kazka padaryti, as, man, pasitikjeimas mano jegomis, tol kenciame nuo baimu, vineisumo ir visko kitko.
Tiesiog kai pazysti kas yra Dievas, kas yra tikejimas pasirodo tai yra visiskai kitkas, nei musu suformuota nuomone is sugedusios visuomenes, is tevu atejusi primetama nuomone ir panasiai. Kaip mes galime kalbeti apie astrologija, jei mes jos nesimokem ir nepazystam to mokslo?? Jei idomu parasyk pabendrausim ;)
Cituoti
 
 
+3 #1 Emilija 2010-08-07 17:58
Labas, NEdai :-)Gan senokai įvairiose svetainėse, kur kalbama mums rūpimomis temomis, seku tavo pasisakymus.Dievas - tavo gyvenime kažkas naujo, nes ,kiek pamenu, visiems pirmiausia rekomenduodavai kognityvinės terapijos kursą (el.knygą, įrašus...)Džiaugiuosi, kad tavo gyvenime vyksta teigiami pokyčiai. Tačiau įžvelgiu šiokį tokį blaškymąsi. Skeptiškai vertinu tuos staigius "nušvitimus", susijusius su religija. Labiau pasitikiu mokslu ir pažinimu. Aišku, tikėjimas - didelė jėga. Tačiau norėjau pasakyti, jog žmonės su socialine baime, kurią turbūt kone visada lydi ir savivertės, pasitikėjimo savimi stoka, vienišumo jausmai, lengvai gali tapti įvairių sektų manipuliacijos subjektais. Gerai, jei jauti gyvąjį tikėjimą, nuoširdžiai kylantį iš tavęs paties ir kad tai, ką tu dabar išgyveni, nėra kitų žmonių įtaiga, įteigtos dogmos ir pan.Linkiu būti tau mąstančiu, sąmoningu žmogumi. O štai ta pati Bažnyčia šimtus metų manipuliavo nemąstančia mase vaikydama raganas, kankindama, naikindama..
Cituoti
 

Rašyti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti