Nuo šiandien bus lengviau Spausdinti El. paštas
Parašė Arūnas   
Ketvirtadienis, 10 Balandis 2014 23:52

Vakar buvo mano 29-tasis gimtadienis, kurio tradiciškai nešvenčiu. Praleidau jį vienas. Visai vienas. Niekur nėjau, tiesiog buvau prie "kompo". Gimtadienis tam tikruose gyvenimo tarpsniuose/amžiuje yra metas pamąstyti apie save ir gyvenimą: kiek ir kur nuėjai, kur dar kėtini eiti. Prisipažinsiu, dabar kaip niekad iki šiol jaučiuosi duobėje. Įkyri mintis jog gyvenimas eina vėjais nedavė ramybės visus metus. Tai sustiprėdavo tai atsitraukdavo, priklausomai nuo užimtumo ir kitų žmonių reakcijos į mane.

Esu užsienyje, bet esu vienas, merginos neturiu. Turiu darbą, esu jaunas ir sveikas, bet nenoriu nieko daryti. Nėra motyvacijos, apėmė nebūdingas tingėjimas. Šiandien gavau dovaną, turbut vieną iš geriausių kada nors gautų. Supratau KAS su manimi darosi. Mano reakcija - verkiau taip, kaip senai neverkiau. Panašiai verkiau tik per artimo žmogaus laidotuves, nors iki šiol maniau, kad esu stiprus. Be jokių pastangų susidėjo visi taškai. Nuo mano vaikystės (uždarumo darželyje, nebendravimo su auklėtojais ar suaugusiais viešajame transporte, ar tai įsisavinant naują informacija lėčiau nei kiti) iki dabar. 

Dažniausiai natūraliai bendraudavau tik su vienu draugu. Turbūt dėl saugumo. Dažniausiai jis būdavo mano priešingybė - lyderis, charizmatas, visų mėgiamas ir palankus man. Akimirką patikėdavau, kad mes vienodi. Bet tai greitai išgaruodavo jam pasitraukus. Taip pat natūraliai laikydavausi distancijos. Tas matosi net antros klasės nuotraukoje, kur stoviu per pusmetrį nuo visų. Natūraliai desperatiškai bijodavau atsidurti dėmesio centre. Stovėjimas prieš klasę, ar neduok Dieve, dainavimas chore tiesiog sukaustydavo. Jausdavausi, kad plaukiu, nekontroliuoju saves. Paauglystėje atsirado problema, kuri nepaleidžia iki šiol - pasisveikinimas. Kiemo draugai pradėjo priekaištauti, kad grįždamas iš mokyklos neprieinu prie grupės ir nepaduodu rankos. Bet nežinojau, ką atsakyti. Bandžiau su tuo kovoti, bet nuleidau rankas. Jaučiausi einantis prieš prigimtį. Po kiek laiko buvau traktuojamas kaip "pasikėlęs", draugų nebeliko ir atėjo kitas etapas - pažeminimai.

Gyvenau garsiame garsaus miesto rajone, kuriame veikė Darvino įstatymas, jog išlieka tik stipriausi. 3-5 klasėje, ir truputį vėliau, buvau sumuštas ir sėkmingai pradėjau "važiuoti" žemyn. 9-12 klasėje buvo ganėtinai sunku. Kritiškas požiuris į mane, pravardžiavimas "lavonu", nebuvimas artimesnės sielos padėjo dar labiau izoliuotis. Bijodamas išpuolių vengiau vakarėlių. Nors jau lankiau kovų menus ir bučiau galėjęs atsikirsti, būdamas jautrios prigimties nenorėjau kvailo matavimosi ir kitų stresinių situacijų. Nedalyvavau šimtadienyje. Visąlaik įsitempęs ir stresuojantis, kiekvieną dieną susiduriantis su tokiais iššūkiais pvz. kaip: pasibaigus vienai pamokai eiti su visa mokykla per koridorius/aukštus į kitą klasės kabinetą. Kai tuo tarpu kiti jautėsi mokykloje kaip Dievai.

Pradėjau klausytis vidines vibracijas atitinkančią, mane gydančią muziką. Būdamas piktas klausydavau "hard rock'ą", o svajodamas - Enya. Itin mėgavausi atradęs Pink Floyd ir jų legendinę Sieną (The Wall). Tada kažkaip intuityviai žavėjausi šiuo albumu. Arba Nirvana. Nuo šiandien į juos žiuriu visai kitu kampu. Mano situacija dar labiau paaštrėjo apsigyvenus svetur, patyriau/patiriu didžiulį spaudimą. Bet nuo šiandien bus lengviau.

Noriu surinkti visą esamą informaciją, noriu patikėti, jog ir aš galiu turėti draugų, sukurti šeimą, tapti pilnaverčiu, nekritišku sau ir kitiems. Noriu kreiptis pagalbos. Aš žinau, kas man yra, o tai jau gera pradžia. "No way as way, no limitations as limitations".

 

Komentarai  

 
0 #7 Zmogus 2016-03-15 05:39
Gyvenimas labai sudetingas kartais ir labai daug atsakomybiu reikia daryti, todel visad atrasti vietos pajuokaut, pasijuokti is saves yra labai gera iseitis, tai tarsi naujas iprotis turi buti, juodas hummoras tinkamoj vietoj irgi super. Siaip daug visokiu geru dalyku dar galima daryti. Pvz ziureti i viska kuo paprasciau, nekomplikuoti visko perdetai protingais apmastymais reikia islysti is saves is savo galvos, ir gyvenimas tampa paprastesnis. Iseiti is komforto zonos, daug rizikuoti, tai tarsi zaidimas, gyvenimas yra tavo laboratorija o tu tirineji, pvz, o kas bus jei uzkalbinsiu mergina gatveje, ir ziuri kaip jautiesi, kas pavyksta kas ne ir visiskai nesureiksminu jei ten nesigavo pabendrauti, pati esme kad as priejau ir pakalbejau, ateina laikas ir tai tampa naturalu pakalbinti mergina gatveje, . Zodziu dar daug galeciau rasyt, bet jau ir taip daug prirasiau, istikruju linkiu daug sekmes ir tau tikrai pavyks, gyvenimas yra labai idomus dalykelis. ;)
Cituoti
 
 
0 #6 Zmogus 2016-03-15 05:39
Vienu zodziu pozityvumas suteikia daug energijos, pasitikejimo savimi, tikejimas kad viskas bus ok, ir viskas ppavyks ir istikruju viskas pradeda pavykti ir tai duoda dar daugiau pasitikejimo ir tikejimo ir tt, na o bajeriai labai padeda issivaduoti is negatyvo nebesureiksmint i visko apalink, nes tada gaunasi kad viska labai asmeniskai priemi ir tt.
Cituoti
 
 
0 #5 Zmogus 2016-03-15 05:33
Na as seniau buvau totaliai uzsidares, labai panasi istorija kaip ir tavo. Bet siai dienai labai daug kas pasikeite, pasikeite daug gyvenimisku nereikalingu koncepciju, na pavizdziui seniau i viska labai rimtai ziuredavau ir man atrdode kad taip ir turi but, ir dar buvau labai negatyvus, tai sitas derinys negatyvus protas ir rimtumas totaliai mane zude, tai gavosi pakeisti kazkaip nebesureiksminu dalyku, ir stengiuosi visur izvelgti pozityva, nes butu tikras melas, kad viskas alink tik juoda ir rimta.
Cituoti
 
 
0 #4 Marija 2015-01-19 10:55
Labas Arunai, rekomenduoju paskaityti sias knygas http://esujums.lt/knygos/ , ypac dr. Tursunov laikas ir dienos rezimas, tikiuosi jos pades tau taip pat kaip padejo man :)
Cituoti
 
 
0 #3 Edgar 2014-05-05 00:03
Labas, man buvo labai panasi padetis, bet kai pradejau koncentruotis i kitus dalykus, tai metams begant palengvejo (buna visko aisku). Zinoma yra problemu pradeti bendrauti su nepazistamais, bet kazkaip reiks ir tai issprest... tiesiog maziau svarstau apie tai ir nervuojuosi. Patariu susirasti hobi ir maziau galvoti, nes tas galvojimas nevisad buna naudingas. Man laaaabai padejo sportas, laabai daug pasitikejimo dave jis, labai pasikeiciau. Tikrai patariu tai daryt, nors ir sunku bus labai is pradziu (pvz as nebuvau ta dares gyvenime):) o dabar jau savo pavyzdziu ir kitiem nora sportuoti suzadinu :) sportas daug ko ismoko, per sunkumus ir per klaidas visgi veliau padarome ko norime :) sekmes!
Cituoti
 
 
0 #2 autorius 2014-04-19 19:18
aciu :-)
Cituoti
 
 
+1 #1 lol 2014-04-14 03:20
sekmes tau ;-)
Cituoti
 

Rašyti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti